- išmaroti
- išmaróti tr. 1. ištepti, išterlioti, išpurvinti: Kur tu teip išmarójai mano skarelę? Ut. | refl.: Visas išsimarójo suodžiuos Ktk. Išsimarójęs kai kiaulė – kaminą krėtė Ktk. 2. godžiai išvalgyti, išgerti, išėsti: Anas išmarójo visą košę Antz. Atnešiau bliūdą batvinių, ir išmarójo Užp. Karvės išmarójo gėralą Ds. \ maroti; išmaroti; sumaroti
Dictionary of the Lithuanian Language.